5 SKYRIUS Adolfo Eichmano fabrikas

ADOLFAS HITLERIS juodu mersedesu kirto Austrijos sien?. ?ios akimirkos jis lauk? beveik vis? gyvenim?. Tam pasirinko niekuo nei?siskiriant? miestel? Braunau prie Ino. Jei austrai ir tur?jo kur nors i?sk?stomis rankomis sutikti fiurer?, tai tik ?ia, gimtajame jo mieste. Kiek anks?iau t? 1938 m. kovo 12 dienos ryt? sien? per?jo vermachtas. Vietoj kulk? lietaus kariai sutikti d?i?gavim?, Hitler? sveikinan?i? gest?, g?li? ir v?liav?l?mis mojuojan?i? ?moni? minios, tod?l invazija pavadinta Blumenkrieg – g?li? karu.

Braunau prie Ino, kaip ir Adolfas Hitleris, tur?jo dvejop? tapatyb?. Ilgai miestelis priklaus? tai Austrijos, tai Bavarijos karalystei. Bet dabar tilt? per sien? ?ymin?i? Ino up? puo?iantis imperatori?kasis erelis pateko ? naci? priklausomyb?. Viskas tapo ai?ku. Hitleris va?iavo per Braunau prie Ino atviru mersedesu ir t?kstan?i? vietini? gyventoj? buvo sutinkamas kaip i?vaduotojas.

Tik ilgai ?ia neu?sibuvo, jau po valand?l?s korte?as patrauk? toliau ? rytus. Hitleris prad?jo kelion? ne tik per Did?i?j? Vokietij?, bet ir per savo vaikyst?. Dabar trauk? ? Linc?, miest?, kur? visada laik? tikraisiais namais.

Kai Adolfui Hitleriui su?jo vienuolika, ?eima persik?l? i? Braunau prie Ino ? Leonding?, nedidel? miestel? prie Linco. Kaip tik ?ia Hitleris praleido beveik de?imt met?. V?liau t? laikotarp? vadino laimingiausiu gyvenime.

Lince susivienijo Adolfo Hitlerio svajon?s apie liaud? ir men?. Jausmingoje kalboje i? Rotu??s balkono Hitleris prane??, kad dabar i?sipild? jo svajon? apie kitoki? „liaud?“. Apa?ioje buvo susirink? de?imtys t?kstan?i? ?moni?. Vyriausiasis karo vadovyb?s ?tabo vadas Vilhelmas Keitelis (Wilhelm Keitel) tvyran?i? nuotaik? apib?dino kaip „?sielektrinusi?, ?kaitusi? ir esan?i? u? suvokimo rib?“. Pasak liudytoj?, sakydamas kalb? Hitleris verk?.

Hitlerio svajon? suvienyti Vokietij? ir Austrij? i?sipild?. Ta?iau buvo ir kita. 1938 m. kov? ji dar nebuvo galutinai susiformavusi, bet jau kelis de?imtme?ius kirb?jo Hitlerio galvoje. I? prad?i? kaip paprasti pie?iniai ir akvarel?s, o netrukus vis monumentalesni? pastat? eskizai. Pana?u, kad fantazijos pakeisti Linc? kilo Hitleriui dar ankstyvoje paauglyst?je. B?damas ?e?iolikos, jis met? neken?iam? mokykl? ir kelerius bohemi?kus metus praleido nieko rimto neveikdamas. Grie?tas ir reiklus Hitlerio t?vas Aloyzas staigiai mir? ir i?vadavo s?n? nuo reikalavim? eiti jo p?domis ir tapti valstyb?s tarnautoju. Jaunasis Adolfas ?tikino mam?, kad jam lemta b?ti menininku. Manoma, kad tais metais susiformavo Hitlerio meno idealas. Kaip tik Lince jis atrado Vagner? ir apsisprend? atsiduoti menui. V?liau ?eimos draugas pasakojo, kad Hitleris prie vakarien?s stalo da?nai pie?davo kok? nors pastat?, kolon? ar skliaut?. Vaikyst?s draugas Augustas Kubi?ekas (August Kubizek) patvirtino, kad Hitlerio netenkino miesto architekt?ra, ilgais monologais jis d?st?, kaip Lincas tur?t? atrodyti. Hitleris ir suaug?s vis? gyvenim? toliau dar? teatr?, muziej? ir tilt? eskizus. Kai 1938 m. d?i?gaujant miniai jis ?va?iavo ? miest?, id?jos ?m? virsti konkre?iu miesto planu.

Am?iaus prad?ioje Lincas buvo bjaurusis an?iukas, bet ir dabar, Dunojaus pakrant?se susitelkus fabrikams, netapo gulbe. Vis d?lto Hitleris fantazavo ne tik apie tai, kaip pramonin? provincijos miest? paversti kultine Tre?iojo reicho kult?ros vieta. Ramyb?s nedav? ir ker?tas. Miestui, kuris u?kirto keli? menin?ms jo ambicijoms – Vienai. Miestui, kurio klestin?io kosmopolitinio kult?ros gyvenimo ?m? nek?sti. Kaip tik ten Hitleriui neatsirado vietos trok?tamoje meno akademijoje. Jis tur?jo tenkintis pie?damas atvirukus.

Mintys, kad Lincas turi pasikeisti, galutinai susiformavo pra?jus porai m?nesi? po aneksijos, kai Hitleris nuvyko ? Italij? susitikti su Benitu Musoliniu – ?mogumi, kuris nenoriai prav?r? jam duris ? Austrij?.

Kelerius metus dar iki Austrijos aneksijos Vokietija nesiliov? rimtai grasinusi. Invazija gal?jo ?vykti jau 1934 m. vasar?, kai austr? nacistams bandant ?vykdyti valstyb?s perversm? buvo nu?udytas kancleris Engelbertas Dolfusas (Engelbert Dolfuss). T? kart? Hitler? sustabd? ne kit? ?ali? protestai, ne Austrijos armija, o Musolinis. Italijos diktatorius ne be pagrindo baiminosi Hitlerio vald?ios ambicij? Europoje. Pirmiausia Musolinis nerimavo, kad gali netekti pietin?s Tirolio dalies, kuri Versalio taikos sutartimi po Pirmojo pasaulinio karo buvo atiduota Italijai. Voki?kai kalbantys gyventojai patyr? brutali? fa?istin?s Italijos „integracij?“. 1934-aisiais Musolinis pagrasino prad?ti kar?, jei ?vykt? Vokietijos invazija, ir nusiunt? savo armij? prie Brenerio per?jos ties siena su Austrija, bet po ketveri? met? nusileido. Tada, pager?jus dviej? fa?istini? lyderi? santykiams, tarp Romos ir Berlyno jau buvo susiformavusi a?is.

Du vadus suartino pirmiausia pilietinis Ispanijos karas, kuriame jie r?m? Fransisk? Frank?. Hitleris taip pat palaik? tarptautiniu mastu kritikuot? Musolinio kar? su Etiopija 1935 m.

Vis d?lto paktas vargu ar buvo paremtas dviej? fa?ist? draugyste. Veikiau tai tik dideliais ?tarimais pa?enklinti gerai apskai?iuoti ?aidimai d?l vald?ios. Hitleris slapta tiek? ginklus Etiopijos imperatoriui Hailei Selasijei (Haile Selassie), nor?damas sulaikyti Vakar? valstybi? d?mes? prikaus?ius? kar?, o pats tuo metu stiprindamas savo pozicijas Vidurio Europoje.

Vokietijai spar?iai ginkluojantis pasikeit? ir j?g? pusiausvyra. Italija nebegal?jo lygintis su vis agresyvesne Vokietija. Austrija ?ioje santuokoje tapo Vokietijos krai?iu, o Hitlerio valstybinis vizitas 1938 m. gegu?? buvo teatrali?kas abiej? fa?istini? ?ali? pasirodymas. Hitleris keturiais ?arvuotais traukiniais atvyko ? specialiai ?iam vizitui pastatyt? „Ostiense“ stot? Romoje. Stotis buvo suprojektuota Hitleriui taip patinkan?iu monumentalaus neoklasicizmo stiliumi. Italai nuties? ir nauj? keli? i? stoties, kur? pavadino Hitlerio keliu (Via A. Hitler).

Per vizit? Hitler? lyd?jo beveik 500 asmen?: partijos funkcionieriai, diplomatai, ?urnalistai ir saugumo darbuotojai i? SS bei gestapo. Daugiau nei ?imtas SS karinink? atvyko anks?iau ir kelias savaites ai?kinosi galimas gr?smes. ? kelion? vyko ir naci? vadov? grietin?l?: Heinrichas Himleris, Jozefas Gebelsas, Rudolfas Hesas, Hansas Frankas ir Hitlerio meilu?? Eva Braun.

Toliau buvo rodoma Romos praeities didyb?. Hitleriui vargu ar padar? ?sp?d? Italijos armijos paradas ir naujoji fa?istin? architekt?ra, kurios futuristiniai niuansai jam nepatiko, ta?iau d?mes? prikaust? Romos imperija. Jo manymu, vokie?iai buvo labiau nei italai verti tapti jos ?p?diniais.

Valstybinis vizitas truko apie savait?. Daug laiko buvo praleid?iama ap?i?rint paminklus ir lankantis tuose muziejuose, kuriuos nor?jo pamatyti Adolfas Hitleris. Jo asistentas, gerokai tuo klausimu pasyvesnis Il Du?? per vien? toki? ekskursij?, netek?s kantryb?s, sumurm?jo: „Visi tie paveikslai…“

Am?inajame mieste Adolfas Hitleris mat? ateities Berlyn? – Welthauptstadt Germania. T? pa?i? met? saus? Albertas ?p?ras pristat? monumentalios Berlyno metamorfoz?s planus. „New York Times“ juos pavadino pa?iais ambicingiausiais moderni? laik? miesto planais. Visai kaip Roma, Germania tur?jo pakilti vir? kit? miest? ir tapti t?kstantme?io reicho galios simboliu.

Hitlerio „did?iojo Italijos turo“ finalas buvo po keli? dien? numatyta vizito t?sa Florencijoje. Vizitas buvo kruop??iai suplanuotas, siekiant patenkinti visas Hitlerio estetines pretenzijas. Nuostabiame renesansiniame Medi?i? ?eimos kieme Boboli lankytoj? lauk? istoriniai spektakliai, v?liau ekskursija gra?iausiomis miesto vietomis. Ufi?i? meno lobynas Hitler? taip su?av?jo, kad ?is pralaik? korte?? muziejuje keturias valandas. Ne savo valia fiurerio gidu tap?s meno ekspertas Ranu?io Biankis Bandinelis (Ranuccio Bianchi Bandinelli) paliudijo nuo?ird? vokie?i? diktatoriaus susidom?jim?.

Florencijoje Hitleris mat? kai k? kita nei Romoje. Jis reg?jo savo Linc?. ?ia, renesansiniame ?iaur?s Italijos mieste, Hitlerio mintys susid?liojo ? vietas. Florencijoje Europos kult?ra i? naujo atrado antikos gro?io ideal? ir pakilo vir? viduram?i? tamsos. Lincas tur?jo tapti Tre?iojo reicho Florencija, vieta, ? kuri? ?mon?s vyks ?imtus, gal ir t?kstan?ius met?, kad pasigro??t? naujuoju germani?ku renesansu. Lince suklest?s „voki?koji dvasia“, ji pra?ys ir i?gelb?s Vakar? civilizacij? nuo ?ydi?kumo, bol?evizmo ir dvasinio degradavusio kapitalizmo nuopuolio.

Lincui nepakako tik susilyginti su Florencija. Adolfo Hitlerio fantazijose pramoninis Austrijos miestas tur?jo j? net pralenkti. ?io kult?ros miesto centre ketinta pastatyti muziej? geriausioms pasaulio kolekcijoms. Florencijos paminklai ir meno lobynai buvo kaupiami ?imtme?iais. Adolfas Hitleris tiek laukti neketino.

* * *

Lui Natanieliui de Rot?ildui (Louis Nathaniel de Rothschild) pietaujant Vienoje, savo r?muose Prinz Eugen gatv?je, ? vid? ?siver?? ?e?i gestapininkai. Jie tur?jo order? suimti baron? ir nugabenti ? Vienos policijos nuovad?. Lui, regis, liko ramus ir papra?? palaukti, kol baigsi?s valgyti. Gal d?l Lui asmenyb?s ?avesio, o gal priblok?ti vieno turtingiausi? Europos ?moni? r?m? prabangos neta?yti tipeliai leido baronui baigti pietus.

Diena anks?iau vermachtas u??m? Austrij? ir dabar u? lango pla?iomis Vienos al?jomis mar?iravo kareiviai. Lui buvo vienintelis ?alies dar nepalik?s austri?kosios Rot?ild? ?eimos ?akos atstovas. Gal b?damas ?eimos galva jaut? pareig? likti ir saugoti bankus bei nuosavyb?, o gal kaip daugyb? kit? ?yd? kilm?s Austrijos gyventoj? nesuprato tikr?j? nacist? k?sl?. Antisemitizmas ?ia egzistavo nuo pat prad?i?. Kai Salomonas Majeris Rot?ildas (Salomon Mayer Rothschild), bankinink? ?eimos verslo ?k?r?jo s?nus, XIX a. prad?ioje apsistojo Vienoje, d?l ?ydi?kos kilm?s negal?jo ?sigyti ?em?s ar nekilnojamojo turto. Kurdamas versl? Austrijos imperijoje kelerius metus pragyveno vie?butyje. Vis d?lto Salomonas Majeris Rot?ildas nebuvo i? t?, kurie greitai nuleid?ia rankas. Netrukus jis prad?jo nepaprastai s?kming? austri?k?j? Rot?ild? ?eimos at?ak?. Jam buvo suteiktas barono titulas, jis pasidar? vienu did?iausi? ?emvald?i? ?alyje ir paklojo pagrindus bene did?iausiai Vidurio Europoje priva?iai nuosavybei. Taip pat nuties? pirm? visoje imperijoje gele?inkel? ir tapo viena svarbiausi? pramoninink? fig?r?.

Jo ?p?diniai dar labiau i?pl?t? ?eimos verslo imperij?, bet pirmiausia surinko bene geriausi? pasaulyje priva?i? meno ir antikvarini? dirbini? kolekcij?, kuri u??m? penkerius erdvius ?eimos r?mus Vienoje. Salomono an?kas Natanielis XIX a. pabaigoje perdav? ?eimos versl? broliui Albertui, kad pats gal?t? atsiduoti meno kolekcijos reikalams. Tris savo r?m? auk?tus jis skyr? meno lobynams. Jo XVII–XVIII a. paveiksl? kolekcijoje buvo ir ?arlio Andr? van Lo (Charles-Andr? van Loo) darb?, kurie kadaise priklaus? Liudviko XV meilu?ei Madam de Pompadur (Madame de Pompadour). Jis tur?jo ir geriausi? Europoje pranc?zi?k? gobelen? i? Karaliaus Saul?s laik? kolekcij?, viduram?i? dramblio kaulo ir marmuro statul?, Marijai Antuanetei (Marie Antoinette) priklausiusi? bald?. Kolekcijos pasidid?iavimas buvo oland? ir ital? renesanso paveiksl? galerija.

Nors Natanielio brolis Albertas r?pinosi ?eimos verslu, jo kolekcija buvo ne k? prastesn?. Ja buvo papuo?ti garsiausi Vienoje Rot?ild? r?mai Prinz Eugen gatv?je netoli Natanielio r?m?.

Rot?ild? r?mai buvo Vidurio Europos prabangos simbolis. Jie atrod? kaip eleganti?kai i?puo?ta viduram?i? pilis su dideliu Versalio ?kv?ptu sodu. I?orinei prabangai nenusileido interjeras. Sienas puo?? gobelenai, veidrod?iai ir paveikslai, lubas – ital? meistr? tapyba, o visus kambarius – paauksuoti lipdiniai ir ?mantr?s augalini? motyv? rai?iniai. Auksu tviskanti pob?vi? sal? buvo laikoma viena pra?matniausi? visoje Vienoje. R?mai tur?jo net nuosav? observatorij?, nes Albertas labai dom?josi astronomija. Visai kaip jo brolis, Albertas teik? pirmenyb? klasikiniams meistrams ir surinko ?sp?ding? toki? meninink? kaip Fransas Halsas (Frans Hals), Antuanas Vato (Antoine Watteau) ir Hansas Holbeinas jaunesnysis (Hans Holbein) k?rini? kolekcij?. R?mus ir kolekcij? paveld?jo Alberto s?nus Lui Natanielis de Rot?ildas. Jo broliui Alfonsui atiteko Rot?ild? r?mai. Pra?jus ?imtui met?, b?dami vieni turtingiausi? to laiko ?moni?, austri?kosios Rot?ild? at?akos atstovai buvo sukaup? ir vien? geriausi? pasaulyje meno kolekcij?.

Rot?ild? ?eima naci? valdymo laikotarpiu ne tik buvo viena turtingiausi? ir ?takingiausi? pasaulyje ?yd? ?eim?, bet ir tur?jo kai k? bendra su nacistais – jie lygiai taip pat ?av?josi klasikine Europos tapyba. Hitleriui atvykus ? Vien? gestapas t? pa?i? dien? ?m?si abiej? broli? r?m? „apsaugos“ ir ?eimos nari? paie?kos. Atsargesnis u? kitus Alfonsas jau buvo palik?s ?al? ir m?gino i?ve?ti geriausius savo kolekcijos egzempliorius, i? viso 940 k?rini?. Visa kolekcija buvo supakuota ir paruo?ta kelionei Vienos „Ostbahnhof“ traukini? stotyje, ta?iau i?va?iuoti taip ir nesp?jo, nes pasirod? vokie?iai.

?e?i gestapininkai i?ve?? Lui Nataniel? de Rot?ild? ? Vienos policijos nuovad?, kur ?is pras?d?jo u?darytas beveik m?nes?, naujam re?imui bandant i?siai?kinti Rot?ild? verslo, kurio branduol? sudar? bankai, imperijos dyd?. Tai nebuvo lengva u?duotis. Dinastijos pradininkas Majeris Am?elis Rot?ildas (Mayer Amschel Rothschild) savo testamentu 1812 m. ?ved? tvark? naikinti bendrus nuosavyb?s s?ra?us. Palikuonys s?kmingai laik?si ?ios tradicijos. Tai pad?jo apsaugoti ?eimos nuosavyb? nuo toki? tyrim?. Nacistai u?truko beveik metus, kol sudar? vis? s?ra??.

Po aneksijos naciai ?m?si masini? are?t?. Vien tik Vienoje sulaikyta 76 000 asmen?. Lui perkeltas ? vien? naujai ?rengt? gestapo kamer? vie?butyje „Metropol“. Nebuvo joki? abejoni?, kad Lui ne ?iaip paprastas kalinys, o re?imui itin svarbus ?kaitas.

Kol Lui s?d?jo u?darytas, nacist? biurokratai aud? tinkl?, ? kur? pakliuvo Rot?ild? ir kit? ?yd? kilm?s austr? nuosavyb?. Tai buvo biurokratin?s pinkl?s, kurias nacistai Austrijoje vis tobulino.

1938 m. politin? agresija dar labiau sustipr?jo. Pirmaisiais Adolfo Hitlerio valdymo metais re?imas skelb? apie draugi?kus naujosios Vokietijos ketinimus. Politin?s ambicijos daugiausia tenkindavosi vidaus problemomis, ekonomikos raida, opozicijos mal?inimu ir nacistin?s revoliucijos skvarba ? visuomen?. Garsioje 1933 m. taikos kalboje Hitleris vaizdavo Vokietij? pa?ia taikiausia i? vis? nacij?: „Bet koks j?gos panaudojimas Europoje netur?t? teigiamos ?takos politinei ar ekonominei situacijai.“ Tuo pat metu jis ragino Europos ?alis nusiginkluoti. ?io tariamo „taikumo“ kulminacija tapo 1936 m. Berlyno vasaros olimpin?s ?aidyn?s. Po dvej? met? situacija pasikeit?. Vokietija buvo pakreipusi ekonomik? kita linkme, nacistin? revoliucija pasiekusi kulminacij?, valstyb?s prie?ai galavosi Dachau ir kitose koncentracijos stovyklose, o vokie?i? karo ma?ina v?l beveik visi?kai atsigavo. 1935 m. ?vesta privalomoji karo tarnyba, tuo tiesiogiai pa?eid?iant Versalio taikos s?lygas, leid?ian?ias Vokietijai tur?ti ne didesn? nei 100 000 armij?.

1938 m. griuvo nacist? Potiomkino kaimas ir politiniame gyvenime ?m? ry?k?ti vis atviresn? agresija. Tai pasakytina ir apie vidaus, ir apie u?sienio politik?, pirmiausia ?yd? klausimu.

1938 m. saus? Vokietijos ?ydams u?drausta u?siimti verslu ir prekyba. Vadinamasis Niurbergo ?statym? „arij? paragrafas“ i? esm?s at?m? galimyb? ?ydams apsir?pinti pragyvenimui. Pirmieji antisemitiniai Niurnbergo ?statymai buvo priimti dar 1935 m. Jie, be kita ko, draud? „?yd?“ ir „arij?“ santuokas ir santykius. ?ydams taip pat buvo draud?iama samdyti jaunesnes nei 45 met? vokie?i? moteris ir naudoti naci? v?liav?.

Vis d?lto Niurnbergo ?statymai pirmiausia rei?k? nauj?, ras?s pagrindu paremt? pilietyb?s apibr??im?, padalijus? Vokietijos gyventojus ? ne arijus, vadinamuosius Staatsangeh?rige (valstyb?s objektus), ir arijus, Reichsb?rger (reicho pilie?ius). Jau perimdami vald?i? nacistai nu?alino ?ydus nuo vie??j? pareig?, ta?iau teisiniu po?i?riu tai buvo sud?tingas klausimas. Nacistams buvo sunku apibr??ti, kas yra ?ydas ir kelias gimin?s kartas reik?t? skai?iuoti. Vyko intensyv?s debatai tarp nacist?, v?lkisch