1 SKYRIUS Adolfo Hitlerio testamentas

1945 M. LAPKRI?IO PRAD?IOJE Berlyne buvo surengta spaudos konferencija. Jai vadovavo auk?tas ir plonas ?iek tiek daugiau nei trisde?imt sulauk?s anglas. Su prastai deran?ia uniforma ir stor? r?meli? akiniais generolas majoras Hju Trevoras-Roperis (Hugh Trevo-Roper) labiau pan???jo ? mokslinink?, o ne ? kareiv?. Trevoras-Roperis buvo brit? slaptosios ?valgybos (Secret Intelligence Service) darbuotojas, o prie? kar? dirbo istoriku Oksforde. Spaudos konferencijoje jis tur?jo pristatyti tyrimo rezultatus, kuri? lauk? visas pasaulis: ar Adolfas Hitleris tikrai negyvas. Trevoras-Roperis kelis m?nesius keliavo po karo nuniokot? Vokietij? ir ie?kojo ?moni? ir ?rodym?, galin?i? paliudyti, kas i? ties? ?vyko Adolfo Hitlerio bunkeryje paskutin?mis dienomis.

?inia apie Adolfo Hitlerio mirt? pasaulio spaud? pasiek? per Vokietijos radij? kit? dien? po jo savi?udyb?s 1945 m. baland?io 30 d. Vis d?lto daug kas abejojo Hitlerio mirtimi. Trevorui-Roperiui pavesta nuodugniai i?tirti ?? klausim?.

Soviet? propaganda tvirtino, kad Adolfas Hitleris slepiamas Vakaruose, nors kaip tik Raudonoji armija ?turmavo Hitlerio bunker? ir rado svariausi? jo mirties ?rodym?, kurie buvo nusl?pti nuo Vakar?.

Vis d?lto dvejojo ir s?jungininkai. Dvejoni? buvo ir vyriausiojo s?junginink? paj?g? vado Dvaito D. Eizenhauerio (Dwight D. Eisenhower) kalboje anks?iau t? met? vasar? surengtoje spaudos konferencijoje Pary?iuje. Tarp s?junginink? buvo manan?i?, kad Raudonoji armija i?gabeno Adolf? Hitler? ir Ev? Braun i? Berlyno bei slapta nuskraidino ? Maskv?.

Pasibaigus karui pasipyl? prane?im? apie ?vairiuose pasaulio kampeliuose neva pasteb?t? Adolf? Hitler?.

Ka?kas mat? fiurer? kavin?je Amsterdame, kur jis pasirod? es?s ne?prastai auk?tas ir ilgarankis. Kitas prane?imas at?jo i? Ciuricho, ?ia Hitleris es? gyven?s u?dar? gyvenim?, yra labai susen?s ir pra?il?s. Tre?ia ?inut? skelb?, kad jis leid?ia laik? sodyboje La Faldoje Argentinoje, ta?iau pasidar?s tiek plastini? operacij?, kad tapo beveik neatpa??stamas. Pranc?z? laikra?tis „Le Monde“ publikavo straipsn?, kuriame teigta, kad Hitleris slepiasi nacist? forte Piet? a?igalyje.

D?l sklindan?i? gand? ir vis dar neai?ki? Adolfo Hitlerio mirties aplinkybi? nugal?tojams buvo svarbu visk? patikrinti, siekiant u?kirsti keli? spekuliacijoms ir mitams apie reichskancler?.

Tik 1945 m. gruod? su?iuptas pogrindin? pasiprie?inimo organizacij? bandantis suorganizuoti hitlerjugendo vadovas Arturas Aksmanas (Arthur Axman). Smilkstan?iuose Vokietijos griuv?siuose vis dar ruseno nacizmas.

Spaudos konferencijoje Hju Trevoras-Roperis pateik? papildom? pla?iai ?inomos versijos ?rodym?: Adolfas Hitleris nusi?ud? savo bunkeryje Berlyne, o jo ir Evos Braun palaikai buvo sudeginti. Negal?damas susipa?inti su rus? turimais ?rodymais i? bunkerio, Trevoras-Roperis buvo priverstas remtis liudytoj?, tarp j? Hitlerio liokajaus ir sekretor?s, pasakojimais. Vis d?lto tr?ko svarbiausi? bunkeryje buvusi? asmen?, pavyzd?iui, propagandos ministro Jozefo Gebelso (Joseph Goebbels) ir asmeninio Hitlerio sekretoriaus bei pad?j?jo Martino Bormano (Martin Borman), liudijm?.

Trevoro-Roperio ataskaita buvo labai ?tikinama, ta?iau jai stigo tvirt? ir negin?ijam? ?rodym?, galin?i? pad?ti ta?k? visiems gandams. Kritikai teig?, kad bunkeryje gal?jo b?ti sudegintas Hitlerio antrininkas.

Persilau?imas ?vyko neilgai trukus po Trevoro-Roperio ataskaitos. Ruden? Vokietijoje sulaikytas ?urnalistas i? Liuksemburgo ?or?as Tieras (Goerges Thiers). Brit? tarnybos ?tar?, kad jo dokumentai suklastoti. Apie?kant ?tariam?j? aptikta drabu?iuose ?si?t? dokument?. Tai buvo ne ?iaip sau dokumentai, o, manoma, Adolfo Hitlerio politinis ir privatus testamentai, paliudyti ir pasira?yti Jozefo Gebelso. Apklausiamas Tieras prisipa?ino, kad tikrasis jo vardas yra Haincas Lorencas (Heinz Lorenz) ir kad jis buvo Adolfo Hitlerio spaudos sekretorius, paskutines Tre?iojo reicho dienas leid?s bunkeryje. Jam buvo ?sakyta i?gabenti i? Berlyno dokumentus. I? viso buvusios trys kopijos. Viena politinio testamento kopija i?ve?ta Hitlerio adjutanto Vilio Johanmajerio (Willy Johannmeyer), o li?dnai pagars?jusios sukarintos Heinricho Himlerio (Heinricho Himmler) organizacijos SS pulkininkas Vilhelmas Canderis (Wilhelm Zander) i?vyko i? bunkerio su abiej? testament? kopijomis ir Adolfo Hitlerio bei Evos Braun santuokos liudijimu.

Kaip tik toki? ?rodym? ie?kojo Trevoras-Roperis. Radus Cander? ir Johanmajer?, b?t? u?kam?ytos jo ataskaitos skyl?s ir u??iaupti abejojantieji.

Johanmajeris rastas greitai. Jis gyveno su t?vais Izerlono mieste vakar? Vokietijoje. Vis d?lto nors ir kokios sunkios buvo apklausos, lojalusis adjutantas atsisak? k? nors atskleisti.

Rasti Vilhelm? Cander? buvo kebliau. Tik 1945 m. gruod?io viduryje Trevoras-Roperis pagaliau susek? SS karinink?. Paai?k?jo, kad ?is buvo „persikvalifikav?s“ ? sodinink? ir sl?p?si ma?ame Bavarijos kaimelyje Tegernz?je, pasivadin?s FrydrichuVilhelmu Paustinu. Vilhelmas Canderis tur?jo gerokai ma?iau iliuzij? nei kolega Johanmajeris ir greitai prisipa?ino. Canderiui buvo pavesta nugabenti dokumentus Hitlerio ?p?diniui Karlui Denicui (Karl D?nitz), ta?iau ?is nusprend?, kad tai beprasmi?ka, ir pasisl?p?. Dokumentai buvo sud?ti ? ne?ym?t? vok? ir pasl?pti slaptame Canderio kelioninio krep?io i? dirbtin?s odos skyriuje, kuriame rasta ir jo juoda SS uniforma.

?rodymai privert? pasiduoti ir Johanmajer?. Kiek pasispyrioj?s, jis nuved? Trevor?-Roper? ? galin? t?v? namo Izerlone kiem?, kur kirviu i?kapojo su?alusi? ?em? ir i?kas? butel? su paskutine d?lion?s detale. Hju Trevoras-Roperis ?min? m?sl?. 1945 m. baland?io 29 d. dokumentas patvirtino oficiali? Hitlerio mirties versij?.

Adolfas Hitleris sudar? du testamentus: politin? ir asmenin?. Ilgame politiniame testamente jis i?d?st? politin?s savo veiklos istorij? nuo Pirmojo pasaulinio karo. Prana?avo nacionalsocializmo prisik?lim? ir paskyr? savo ?p?diniu Karl? Denic?.

Asmeninis Hitlerio testamentas buvo trumpesnis, ta?iau gerokai vertesnis d?mesio. Tik trij? puslapi? ir visi?kai paprastas. Hitleris keliomis trumpomis eilut?mis paai?kino, kad dabar, kai jo kova baigta, jis nusprend? susituokti su Eva Braun, ir jie pasirink? mirt? vietoj kapituliacijos. Neturi b?ti jokio kapo, nepalikta joki? asmenini? daikt?. Paskutinis Hitlerio noras – jie turi b?ti sudeginti tu?tuojau po savi?udyb?s. Adolfas Hitleris nor?jo, kad jo likimas b?t? toks pats kaip Vokietijos. Kovo 19 d., likus iki savi?udyb?s kiek daugiau nei m?nesiui, i? savo u?daro bunkerio jis per valstyb?s kanceliarij? perdav? ?sakym?, pavadint?, anot legendos, Rom? sudeginusio imperatoriaus Nerono vardu.

Nerono ?sakymu Tre?iasis reichas tur?jo susinaikinti, Vokietija – b?ti sudeginta, i?sprogdinta ir sudau?yta. Liaudis prival?jusi pasitraukti ? pogrind?. Adolfas Hitleris nepripa?ino jokios kapituliacijos formos. Hitlerio pasaul??i?roje vyko karas tarp rasi?, ir ?ia egzistavo tik pergal? arba pralaim?jimas. Vokie?i? liaudis pasmerk? save kaip tik antrajai alternatyvai. Berlyno gynybai vadovavo organizacijos „Volksturm“ s?niai ir paaugliai. Nieko netur?jo b?ti palikta ateinan?ioms kartoms, i?skyrus vienintel? dalyk?, nurodyt? Hitlerio testamente: „Mano paveikslai, kolekcijos, kurias supirkau b?gant metams, niekada nebuvo kaupti asmeniniais tiksliais, tik siekiant sukurti galerij? gimtajame mano mieste Lince prie Dunojaus. Nuo?ird?iai noriu, kad ?is tro?kimas b?t? deramai ?gyvendintas.“

Paskutiniais m?nesiais, apimtas stipr?jan?ios paranojos ir depresijos, Hitleris vis daugiau laiko b?davo vienas, u?sidar?s ?viesiomis spalvomis da?ytoje bunkerio r?sio patalpoje. Valand? valandas jis praleisdavo svajodamas apie miest?, kuris niekada nebus pastatytas, ir ?i?r?damas ? jo model?. Tai pad?davo trumpam pamir?ti nei?vengiam? gal?.

Sumontuotu pro?ektoriumi Hitleris gal?jo simuliuoti saul?tek? ir ?sivaizduoti, kaip ryto saul? atsispindi l?tai per Linc? tekan?iame Dunojuje ir kyla tarp diding? balt? pastat?. ?? vaizd? jis tro?ko matyti kasdien, kai jau nebebus fiureris. ?ia ketino persikelti baig?s politin? karjer?, kai Vokietija bus i?sikovojusi teis?t? viet? istorijoje.

Kitoje up?s pus?je Hilteris mat? mauzoliej?, kuriame ils?sis jo t?vai. ?iam pastatui ?kv?pimo s?m?si i? Romos imperatoriaus Hadriano pastatyto Panteono. Savo kap? taip pat ketino ?rengti Lince, mieste, kur prab?go jo jaunyst?. T? laik? jis vadino laimingiausiu gyvenime.

Hitleris ?velgdavo ? pagrindin? gatv?, i?einan?i? ? kult?ros aik?t? – ji tur?jo tapti kult?riniu Tre?iojo reicho centru. Did?iuliuose neoklasicizmo stiliaus pastatuose palei pagrindin? gatv? planuota ?rengti bibliotek?, turin?i? 250 000 knyg?, grandiozin? 2 000 viet? operos teatr? ir austr? kompozitoriaus Antono Bruknerio vardu pavadint? koncert? sal?.

Hitleris ketino nugriauti didesn? Linco dal?, kad atsirast? vietos jo svajonei. Planavo paversti ?? apmirus? pramonin? miest? Europos, v?liau ir viso pasaulio kult?ros centru, Pary?iumi ar Florencija naujiesiems ?mon?ms. Miestas tur?jo vainikuoti kult?rin? nacionalsocializmo didyb?. Architektas m?g?jas Hitleris pats suk?r? pagrindinius eskizus ir juos tobulino kelis de?imtme?ius. V?liau du garsiausi nacistin?s Vokietijos architektai Albertas ?p?ras (Albert Speer) ir Hermanas Gysleris (Hermann Giesler) pavert? juos tikrais miesto planais. Darbai jau buvo prad?ti. 1940 m. pastatytas Nybelung? tiltas, pavadintas epin?s poemos „Nybelung? giesm?“ vardu. Po to, kai 1938 m. nacistai aneksavo Austrij?, pastatyta 10 000 nauj? but? ir daugiau nei 50 000 ?moni? persik?l? gyventi ? Linc?, vadint? Fiurerio miestu ir tapus? viena i? nauj?j? Tre?iojo reicho sostini?. Darbai Lince vyko ir per kar?, kai daugumos kit? miest? planai atsid?r? lentynose. Vien tik Linco modeliui u?baigti prireik? beveik penkeri? met?. Hitleris vis nor?jo k? nors pakeisti, patikslinti ar pasi?lyti. Hermanas Gysleris ?reng? model? bunkeryje tik 1945 m. vasario 13 d. T? pa?i? dien?, kai ant Vokietijos kult?ros miesto Dresdeno numesta 3 500 ton? padegam?j? bomb? ir ?is virto liepsnojan?iu pragaru.

V?liau Gysleris pasakojo, kaip Hitleris, i?vyd?s model? pirm? kart?, su?av?tas stov?jo prie?ais j?: „Niekada nema?iau jo tokio rimto prie?ais kok? nors model?… Taip sujaudinto ir paskendusio mintyse.“ Hitleris sukviet? generolus, partijos lyderius ir kitus bunkerio lankytojus pasi?i?r?ti modelio, o tuo metu Berlynas buvo bombarduojamas.

„Jis rod? model? tarsi pa?ad?t?j? ?em?, ? kuri? rasime keli?“, – liudijo Gysleris.

1945 m. kov? Hitleris kalb?jo gestapo vadui Ernstui Kaltenbruneriui (Ernst Kaltenbrunner): „Jei mudu neb?tume ?sitikin?, kad po galutin?s pergal?s kare drauge pastatysime tok? nauj?j? Linc?, ?iandien pat nusi?au?iau.“

Viena ?io projekto dalis ypa? trauk? Hitler? ir nepaleido jo. Bulvaro gale st?ksojo Fiurerio muziejus. Meno muziejus tur?jo ne tik prilygti Luvrui, Ermita?ui ir Metropoliteno muziejui, bet ir pralenkti juos. Lankytojus ketinta priblok?ti 150 metr? ilgio fasadu su marmurin?mis kolonomis. Viduje – did?iausia pasaulyje asmenin? Hitlerio meno kolekcija. Per kar? ji nereg?tai padid?jo. Du kartus per metus – per Kal?das ir gimtadien? – Hilteris gaudavo ?ri?t? nauj? nuotrauk? album? su odiniais vir?eliais ir ?ilko popieriumi atskirtomis fotografijomis. Jis uoliai vartydavo v?liausiai kolekcij? papild?iusi? meno k?rini? nuotraukas. Ten buvo garsiausi? pasaulio istorijoje meninink? ?edevrai: Mikeland?elo, da Vin?io, Rembranto, Vermejerio, van Eiko ir t?kstan?iai kit? darb?. Meno k?riniai, Hitlerio palikimas ateinan?ioms kartoms. Jo testamentas.

* * *

Ply?ys buvo toks siauras, kad pral?sti gal?jo tik po vien? ?mog?. Sprogimas u?vert? tunel? ir dabar ang? ? kalno vid? saugojo druskos luit?, ?vyro ir dulki? siena. Austr? kalnakasiams pavyko ma?iau nei per par? paprastais kirtikliais i?kirsti nedidel? ply?? netoli tunelio lub?. Pirmas ?jo Robertas Pauzis (Robert Posey), ma?daug keturiasde?imtmetis karininkas i? generolo D?ord?o Patono (George Patton) vadovaujamos III armijos. Pauzis buvo ma?akalbis, koleg? laikomas vieni?iumi. Nors augo paprastoje kaimo sodyboje Alabamoje, jam nusi?ypsojo laim? ir finansi?kai remiamas ginkluot?j? paj?g? baig? architekt?ros studijas. Paskui sek? jo adjutantas, gerokai u? vir?inink? spalvingesn? asmenyb?. Linkolnas Kirsteinas (Lincoln Kirstein) buvo biseksualus, ekstravaganti?kas kult?ros specialistas, u?aug?s turtingoje Bostono ?yd? ?eimoje. Pra?jus po karo pabaigos porai met? jis kartu su choreografu D?ord?u Balan?inu (George Balanchine) ?k?r? baleto trup? „New York City Ballet“.

Robertas Pauzis ir Linkolnas Kirsteinas priklaus? vienam ?domiausi? Vakar? s?junginink? padalini? – Kult?ros paminkl?, dail?s ir archyv? programai (The Monuments, Fine Arts and Archives programme), kuri sutrumpintai vadinta MFAA. Tai buvo speciali grup?, kuriai priklaus? muziejininkais, profesoriais, bibliotekininkais, architektais ir meno ekspertais prie? kar? dirb? puskarininkiai. J? u?duotis buvo apsaugoti Europos kult?ros lobynus nuo sunaikinimo ir i?grobstymo, kalbant apie hitlerinink? ir savas paj?gas. Ateinan?ioms kartoms ?i grup? buvo ?inoma meno brangenybi? med?iotoj? vardu (The Monuments Men). Pauzis su Kirsteinu ??eng? ? kasykl? pra?jus vos savaitei po bes?lygin?s nacistin?s Vokietijos kapituliacijos. Vokietija buvo juodoji skyl?, ?lugusi galyb?, priglobusi milijonus pab?g?li?. Ne?inodami, kas j? laukia, Pauzis su Kirsteinu band? apsiprasti su tamsa. Jie gird?jo gandus, bet nebuvo tikri, ar jais galima tik?ti.

Prie? m?nes? generolas Dvaitas D. Eizenhaueris ?sak? Vakar? s?junginink? paj?goms sustoti prie Elb?s ir ne?ygiuoti ? Berlyn?, paliekant j? Raudonajai armijai. Paskutinis Vakar? s?junginink? puolimas buvo nukreiptas ? nacist? b?stin? – piet? Vokietij?. Eizenhaueris baiminosi, kad Hitleris, SS ir vermachto liku?iai pasitrauks ? piet? Vokietij? ir ?sitvirtins Alp?se, paskutin?je savo tvirtov?je. Ten, kalnuose, jie gal?t? ilgus metus kariauti partizanin? kar?. Eizenhaueris nesitik?jo, kad pietuose jo laukia visai kitokie trof?jai nei Berlyne.

Roberto Pauzio ir Linkolno Kirsteino kelion? ? pietus buvo kaip nusileidimas ? Dant?s pragar? per civilizacijos liku?ius. Apangl?jusiais griuv?siais virt? miestai ir kaimai. Tie, kam pavyko i?vengti brit? ir amerikie?i? bombone?i?, buvo sunaikinti Hitlerio duot? Nerono ?sakym? vykdan?i? naci? fanatik?. Keliai u?kim?ti ?imtais t?kstan?i? pab?g?li?, namo traukian?i? vergi?komis s?lygomis dirbusi? rus? ir nuo Raudonosios armijos sprunkan?i? vokie?i? i? rytin?s ?alies dalies. ?mon?s i? koncentracijos stovykl?. Pauzis pats lank?si k? tik i?vaduotame Buchenvalde. Kirsteinas atsisak?.

Sugriauta buvo tiek daug, kad abu sunkiai paj?g? ?sivaizduoti, kaip ?alis gal?t? pakilti i? toki? pelen?. Staiga prie? akis atsiv?r? po?emiai. Baland?io pabaigoje karinink? ?tabe Tiuringijoje apsilank? jaunas kareivis su Frydricho Did?iojo skeptru ir karali?kosiomis regalijomis. Paai?k?jo, kad tie daiktai rasti grotoje u? Benterod?s, kur nuodugniau apie?kojus aptikta kripta su Frydricho Did?iojo karstu. Ten ils?josi ir jo t?vas, „kareivi? karalius“ Frydrichas Vilhelmas I, kur? Adolfas Hitleris laik? ?iuolaikin?s Vokietijos valstyb?s pradininku. ? d??es nuo amunicijos buvo sukrautos Pr?sijos karali?kosios regalijos ir brangenyb?s, asmenin? Frydricho Did?iojo biblioteka ir 271 paveikslas i? jo r?m?.

Vis d?lto ?ie radiniai nublanko prie? tai, k? t? dien? aptiko Pauzis ir Kirsteinas. Prie?ais driek?si did?iul? kasyklos tuneli? sistema. Tai buvo sena druskos kasykla prie Austrijos kaimo Altausz?s. Druska ?ia kasta dar viduram?iais. Net ir dabar naudota ta pati technika – Alpi? vir??n?se tirpstant sniegui susidarantis vanduo buvo nukreipiamas per kasykl?. Vanduo i?ne?davo ?emyn drusk?, kur ji ir b?davo i?gaunama.

Kalno pa?lait?je gyvenan?ios kalnakasi? ?eimos dirbo ?ia nuo XIV a. Jie nukreipdavo vanden? kalno viduje esan?iais labirintais ir r?pinosi, kad kasyklos neu?gri?t?.

Pauzis ir Kirsteinas ?jo per tams? pasi?viesdami tokiais pat deglais, kokius kalnakasiai naudojo ?imtus met?. Oras buvo dr?gnas. Pirmiausia jie pamat? sprogimo sulau?ytas gele?ines duris. Priekyje buvo dar vienos. U? j? sukrautas ? paprastas lentynas gul?jo vienas puikiausi? meno k?rini? pasaulyje – flamand? renesanso deimantas Gento altorius.

„Atrod?, kad ?stab?s brangakmeniai Mergel?s Marijos kar?noje traukte trauk? plevenan?i? ?ibint? ?vies?“, – v?liau ra?? Linkolnas Kirsteinas. Did?iul? 12 dali? altori? 1432 m. baig? Janas van Eikas (Jan van Eyck), kuris per?m? ?? darb? i? savo mirusio brolio Huberto van Eiko (Hubert van Eyck). 3,5 x 4,6 metro dyd?io altoriuje vaizduojamas soste s?dintis J?zus, jam i? ?on? – Jonas Krik?tytojas ir Mergel? Marija. Toliau gieda du angel? chorai, u? j? stovi rankomis prisideng? Adomas ir Ieva.

Po J?zumi vaizduojamas kra?tovaizdis su ant altoriaus stovin?iu avin?liu, apsuptu besimeld?ian?i? ?moni? ir angel?. Pagal ?i? dal? altorius kadaise ir vadintas „Het Lam Gods“, t. y. „Dievo avin?lis“. Aukojamas avin?lis ?k?nija J?zaus atna??. Evangelijoje pagal Jon? Jonas Krik?tytojas rodo ? J?z? ir sako: „?tai Dievo avin?lis, kuris naikina pasaulio nuod?m?!“

Paradoksas, ta?iau aukos motyvas atspindi, koks svarbus ?is k?rinys buvo nacistams. ?e?ios altoriaus plok?t?s XIX a. prad?ioje buvo nupirktos Frydricho Vilhelmo III ir kelis de?imtme?ius eksponuojamos Berlyno paveiksl? galerijoje. Per Pirm?j? pasaulin? kar? vokie?i? armija pavog? likusias dalis i? ?v. Bavo katedros Gente, kur jos kabojo nuo pat XV a. Versalio taikos sutartimi Vokietija buvo ?pareigota gr??inti Belgijai visus altoriaus elementus. Tai buvo dalis ?aliai skirtos didel?s kontribucijos karo ?alai atlyginti.

Ant altoriaus stovintis avin?lis, nekalta auka, simbolizavo Vokietij?. Gento altorius buvo revan?istin?s nacionalsocialist? politikos dalis ir atsiimti altori? nacistams tapo garb?s reikalu. ?tai dabar altorius, pasak Kirsteino, „ramiai ir taikiai“ gul?jo prie? juos.

Pasi?viesdami deglais jie l?tai skverb?si ? kalno gilum?. Kartkart?mis prie? akis atsiverdavo vandens ir kalnakasi? kirtikli? suformuotos ni?os. Visos sienos buvo apstatytos ? karstus pana?iomis pu?in?mis d???mis. Staiga degl? ?viesoje ?m?k?tel?jo ne?prasta pieno baltumo itali?ko marmuro spalva. Ant purvino ?iu?inio gul?jo Mergel? Marija, ?alia pasvir?s stov?jo nuogas K?dik?lis J?zus. Tai Mikeland?elo skulpt?ra „Madona su K?dikiu“ i? Briug?s – vienintelis meistro darbas, atsid?r?s u? Italijos rib? dar jam gyvam esant. K?rin? nupirko turtinga pirkli? ?eima i? Briug?s Belgijoje.

Pauzis su Kirsteinu ?jo vis toliau ? kasykl?, vien? po kitos aplenkdami medini? d??i? eiles ir stovus su t?kstan?iais paveiksl?. Prie? akis atsiv?r? naujos ni?os, pilnos Europos meistr? darb?, siekian?i? nuo antikos iki naujausi? laik?. Kasykla buvo labirintas, kiekviena patalpa tur?jo po kelias i??jimo duris. Giliausios ertm?s plyt?jo u? beveik dviej? kilometr? kalno viduje ir buvo pasiekiamos tik specialiais vagon?liais.

Pauzis su Kirsteinu suprato, kad visai kasyklai i?tyrin?ti reik?s daug dien?, savai?i?, gal net m?nesi?, k? jau kalb?ti apie meno k?rini? identifikavim?, katalogavim? ir i?ve?im?.

Beveik po savait?s, pasitelk? aptiktus dokumentus, jie ?vertino radinio dyd?. Pirminiais skai?iavimais, Altausz?s kasykloje buvo pasl?pti 6 577 paveikslai, 954 grafikos k?riniai, 137 skulpt?ros, 129 ginklai ir ?arvuot?s pavyzd?iai, 122 gobelenai, 78 ?vair?s baldai, 1 700 d??i? su knygomis ir 283 d???s, kuri? turinys nespecifikuotas.

Rasta ne tik Mikeland?elo ir van Eiko darb?. Be kit? garsi? meistr? k?rini?, ?ia buvo daug Adolfo Hitlerio pam?gt? meninink?, pavyzd?iui, oland? dailininko Johano Vermejerio, Rembranto van Reino, Piterio Paulio Rubenso, Antuano Vato, Piterio Breigelio vyresniojo, Luko Kranacho vyresniojo ir Albrechto Diurerio, k?rybos.

Pauzio ir Kirsteino radinys buvo tik prad?ia. Bavarijoje, netoli Vokietijos ir Austrijos sienos esan?ioje Noi?van?taino pilyje su fantastiniais bok?tais, rasta beveik tiek pat meno k?rini?. Kaip paai?k?jo, jie pagrobti i? daugiau nei 203 meno kolekcij?, daugiausia i? Pranc?zijos ?yd? ?eim?.

U? ma?o kurortinio miestelio Berchtesgadeno traukini? stoties aptiktas dar vienas radinys. Ten stov?jo privatus Hermano Geringo (Hermann G?ring) traukinys. Atvyk? 101-osios amerikie?i? divizijos kariai i?vydo vietinius gyventojus, ne?an?ius XVII a. gobelenus, arabi?kus kilimus, antikines skulpt?ras, renesanso tapybos darbus ir Geringo ?ampan?.

Noihauso mieste ? pietus nuo Miuncheno, nacisto Hanso Franko (Hans Frank) namuose, rastas garsusis Leonardo da Vin?io paveikslas „Dama su ?ermuon?liu“, taip pat Rembranto ir Diurerio darb?.

Vis toliau ? Vokietijos pietus besiskverbian?ios Vakar? s?junginink? paj?gos aptiko meno vertybi? i? visos Europos kolekcij?. Rasta daugiau nei 1 000 meno k?rini? sl?ptuvi?.

?imtai t?kstan?i? meno k?rini? buvo pagrobta i? Europos ?yd?. Taip pat ir okupuotuose kra?tuose taikyti rasi? ?statymai tapo ?rankiu ?ydams pl??ti ir apvogti. ?is nusikaltimas buvo glaud?iai susij?s su holokaustu. Europos ?yd? ?udyn?s drauge buvo j? kult?ros pl??imas, griovimas ir naikinimas. Vis d?lto nukent?jo ne tik ?ydai. Nacistai pl??? visus, kas pasipainiojo j? kelyje. Ryt? fronte Hitlerio armijos negailestingai kariavo ne tik su slavais, bet ir su j? kult?ra. Vien i? Lenkijos pavogta ?imtai t?kstan?i? meno k?rini? – pus? ?alies kult?rinio paveldo.

Okupuotoje Pranc?zijoje nacistai atker?ijo u? prie? 100 met? Vidurio Europoje pl??us? Napoleon?. Nyderlanduose paklausi? vietini? meninink? darbai supirkti tos pa?ios ?alies i?do pinigais. Be to, nacistai pl??? ne tik prie??, bet ir Vokietijos muziejus. Po karo apskai?iuota, kad jie pagrob? apie ketvirtadal? Europos meno.

Nacistai naudojo labai ?vairius b?dus u?valdyti meno k?rinius. Nuo papras?iausio pl??imo ir ?anta?o iki kai kada legalaus „pirkimo“. Toks pats platus buvo ir pl??ik? spektras, jis apr?p? visk? nuo nacist? valstyb?s iki nepriklausom? organizacij?, pavieni? nacist?, meno prekeivi?, verslinink?, avanti?rist? ir vis? kit?, pasinaudojusi? galimybe praturt?ti i? kit? kan?ios.

Vis d?lto pl??ta ne tik i? godumo, b?ta ir ideologini? ?akn?. Nacistams menas buvo ne tik b?das kurti imperij?. Menas tur?jo atspind?ti rasin? ir dvasin? vokie?i? tautos prana?um?. Menas skelb? ir ?teisino nacist? pasaulio id?jas. Nacistai men? ne tik vog?, bet k?r? ir naikino. Entuziastingai ?lovindami ir auk?tindami klasikin? kult?r?, jie taip pat uoliai persekiojo ?iuolaikines meno rai?kos formas.

Pakeliui i? Baltijos ?ali? ? ryt? Vokietij? Raudonoji armija taip pat aptiko meno sl?ptuvi?. Po to, kai vokie?i? armijos u?puol? Taryb? S?jung?, Raudonajai armijai tikrai ner?p?jo puosel?ti vokie?i? kult?ros paveldo. Gausiai puo?ta car? rezidencija netoli Sankt Peterburgo vokie?i? okupacijos metais buvo i?pl??ta ir nuniokota. Nacistai i?montavo ir pavog? Jekaterinos r?muose saugom? gars?j? Gintaro kambar? su gintarin?mis sienomis ir detal?mis. Kambarys taip niekada ir nerastas.

Ryt? Europoje ir Taryb? S?jungoje nacistai i?pl??? daugiau nei 2 000 muziej?, ?vairi? ?staig?, bibliotek? ir archyv?. Vokie?i? kareiviai metodi?kai puldin?jo kult?ros paminklus, muziejus ir kitus svarbius kult?ros objektus. Tai buvo slav? kult?ros naikinimo plano dalis.

Visai kaip Vakar? s?jungininkai, Raudonoji armija irgi tur?jo specialiai parengt? muziejinink? b?ri?. Vadinamosios Stalino trof?j? brigados konfiskavo visus vertingus objektus ir siunt? juos ? rytus. Buvo kalbama ne tik apie men? ir antikvarinius daiktus, bet ir apie baldus, maist?, stakles, net gamykl? kompleksus. Tre?iasis reichas tur?jo b?ti i??luotas taip, kaip Taryb? S?jungoje elg?si patys nacistai. Raudonoji armija pagrob? nesp?tus evakuoti i? Berlyno muziejinius lobius. Akylai saugomais traukiniais i? Berlyno muziej? ? Maskv? i?ve?tas Pergamono altorius ir daugiau nei 1 700 Rembranto, Ticiano, Rafaelio, Gojos ir Rubenso paveiksl?.

Vis d?lto Vakar? s?jungininkams ir Raudonajai armijai pavyko rasti ne visus pagrobtus meno k?rinius. Daugyb? j? dingo i? vokie?i? sl?ptuvi?, buvo sunaikinti arba pavogti. I? karto po karo ir v?lesniais de?imtme?iais suklest?jo juodoji meno k?rini? rinka, kurioje i? rank? ? rankas ?jo t?kstan?iai pavogt? darb?.

I?ve?ti meno k?rinius i? Altausz?s u?truko kelias savaites. MFAA tai buvo tik prad?ia. Piet? Vokietijos ir Austrijos kasyklose, pilyse, tuneliuose, bunkeriuose ir ba?ny?iose rasti meno k?riniai buvo nugabenti ? Miunchen? ir ?kurdinti buvusioje nacist? partijos b?stin?je. Vos per kelias savaites patalpos prigr?stos ?imtais t?kstan?i? k?rini?. Netrukus reik?jo rasti nauj? sand?liavimo viet? viskam nuo egiptieti?k? mumij? iki rom?n? biust?. Dar niekada ir niekur pasaulyje nebuvo tokios didel?s meno k?rini? sankaupos kaip Miunchene 1945 m. vasar?.

Vis d?lto sunkiausias darbas lauk? ateityje – gr??inimas. Administracinis ko?maras Europos griuv?siuose, kurie netrukus buvo padalyti ir ?altojo karo gele?in?s u?dangos. Per pirmuosius ?e?erius metus po karo gr??inta daugiau nei penki milijonai objekt?. Net ir Taryb? S?junga gr??ino Vokietijos Demokratinei Respublikai ir kitoms valstyb?ms dal? pagrobt? meno k?rini?.

Nors nuspr?sta, kad darbas baigtas, Miunchene vis dar buvo ?imtai t?kstan?i? objekt?, kuri? savininkai neatsirado. Dar daugiau meno k?rini? ir toliau laikyti dingusiais. Manoma, kad dingo 100 000–200 000 darb?.

Tada nedaug kas suprato, koki? padarini? tur?s ?is ding?s ir be?eimininkis menas. XX a. paskutiniame de?imtmetyje ?m? ai?k?ti, kad beveik 50 met? u?mir?ti meno k?riniai buvo tiesiog panos?je – garsiausi? pasaulio muziej? sal?se Pary?iuje, Berlyne, Vienoje, Niujorke, Londone, Sankt Peterburge ir Stokholme. XXI a. prad?ioje savo kolekcij? per?i?r?j?s Niujorko Metropoliteno muziejus i?siai?kino, kad beveik 300 paveiksl? gal?jo b?ti pagrobti naci?. Nyderland? tarnybos i?platino s?ra?? su daugiau nei 4 000 toki? darb?, eksponuojam? valstybiniuose muziejuose. Manoma, kad Pranc?zijos muziejuose toki? k?rini? yra 2 000, taip pat ir Luvre. Vertinama, kad Vokietijos muziejuose gali b?ti net 50 000 pagrobt? darb?. Toki? k?rini? aptinkama did?iuosiuose pasaulio aukcionuose Londone, Tokijuje, Berlyne ir Niujorke.

Nacist? pavogtas menas suk?l? vien? ilgiausi? konflikt? meno pasaulyje. Konfliktas inspiravo protest? bang?, tautin?s tapatyb?s kriz? ir de?imtme?ius trunkan?ius teisinius gin?us visame pasaulyje. Jo centre – milijard? vert?s meno k?riniai, diplomatin?s kriz?s, neai?kios veiklos skandalai ir nacizmo auk? palikuonys, siekiantys atgauti prarastus pasaulinio garso meistr? darbus. Adolfo Hitlerio muziejus ?lugo kartu su Tre?iuoju reichu, bet jo palikimas ir toliau neduoda ramyb?s meno pasauliui.