4 SKYRIUS Kelias į Vašingtoną

DID?IOJI HOLOKAUSTO memorialinio muziejaus Va?ingtone atminimo sal? buvo sausakim?a. ? ?ventykl? pana?ioje patalpoje susirinko daugiau nei keturiasde?imties pasaulio ?ali? atstovai. Pro ma?us ?oninius langus buvo matyti ap?viestas Va?ingtono paminklas. Tvyrant spengiamai tylai dalyviai d?jo ro?es prie?ais sta?iakamp? juodo marmuro blok? su plevenan?ia liepsna. ? karsto formos blok? buvo supilta ?em? i? 38 vokie?i? koncentracijos stovykl?.

Dalyvavo ambasadoriai ir ministrai i? viso pasaulio, taip pat muziej? vadovai, tyr?jai ir aukcion? atstovai. Jie susirinko, kad i?spr?st? did?iausios XX a. vagyst?s klausim?. Atminimo ceremonija 1998 m. lapkri?io 30 d. prasid?jo trij? dien? Va?ingtono konferencija per holokaust? i?grobstyt? vertybi? tema (The Washington Conference on Holocaust-Era Assets). Pra?jus daugiau nei 50 met? nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos tur?jo b?ti i?ai?kintos nacistin?s Vokietijos ?vykdytos did?iul?s vagyst?s. Bent jau renginio dalyviai to tik?josi. Art?jo am?i? sand?ra, ir visi nor?jo, kad XX a. tragedijos likt? tik dokumentuose. Pra?jus pusei ?imtme?io po karo pabaigos buvo bandoma i?ai?kinti vien? sunkiausiai i?narpliojam? nacist? nusikaltim? – meno vagystes.

? trib?n? pakilo Stiuartas Aizen?tatas (Stuart Eizenstat), valstyb?s sekretorius Klintono administracijoje ir vienas konferencijos iniciatori?.

„Tarptautinei bendruomenei galb?t tai paskutin? galimyb? baigti vien? i? etap? did?iausioje ?io ar bet kurio kito am?iaus ?monijos tragedijoje“, – prad?damas rengin? sak? Aizen?tatas.

Daugum? dalyvi? tai ypa? sujaudino. Vienas j? Holokausto memorialinio muziejaus darbuotojas Veslis A. Fi?eris (Wesley A. Fisher) organizavo konferencij? kartu su JAV u?sienio reikal? ministerija.

Konferencijos vadovo pavaduotojas Fi?eris buvo atsakingas u? derybas. Nors u?augo JAV, nuo vaikyst?s ?sitrauk? ? kov? su nacizmu. Veslio t?vas rabinas ir advokatas Mi?elas Fi?eris (Mitchel Fisher) buvo vyriausiasis Pasaulietin?s antinacizmo lygos (Non-Sectarian Anti-Nazi League) advokatas. ?i JAV organizacija, 1933 m. Hitleriui at?jus ? vald?i?, si?l? boikotuoti voki?kas prekes.

„U?augau ?eimoje, kurioje prie? k? nors valgydami ?sitikindavome, kad tai ne voki?kas produktas“, – sako Veslis A. Fi?eris, pakalbintas pra?jus penkiolikai met? nuo Va?ingtono konferencijos.

?iandien Fi?eris yra ?alos atlyginimo asociacijos (Claims Conference) tyrim? vadovas. ?i organizacija nuo XX a. ?e?to de?imtme?io tvarko materialinius ?alos atlyginimo klausimus holokausto aukoms. Brodv?juje, vos u? keli? ?ingsni? nuo Time aik?t?s, ?sik?r?s pagrindinis organizacijos biuras, jame apie 200 darbuotoj? r?pinasi pensij? skyrimu holokaust? i?gyvenusiems ?mon?ms daugiau nei 40 ?ali?. 1952 m. ?kurta organizacija der?josi d?l ?alos atlyginimo i? Vokietijos ir Austrijos, taip pat ?moni?, bank? ir kit? organizacij?, kurios tur?jo i? holokausto ekonomin?s naudos. Nuo 1952 m. ?i asociacija gavo i? Vokietijos valstyb?s 70 milijard? doleri? ?alai atlyginti. Pastaraisiais de?imtme?iais vis didesn? d?mes? ji skiria meno k?rini? vagys?i? klausimams. U? ?i? srit? atsakingas Veslis A. Fi?eris.

Fi?eris su ?iuo klausimu susid?r? a?tuntame ir devintame de?imtme?iais, kai dalyvavo akademinio pasikeitimo programoje tarp dviej? ?altojo karo did?i?j? valstybi?. Tuo metu Kolumbijos universiteto Taryb? S?jungos studij? krypties profesoriui Fi?eriui pasitaik? galimyb? susipa?inti su slaptaisiais archyvais, kuriuos Raudonoji armija po karo pa?m? i? Vokietijos. Archyvai suteik? naujos informacijos apie pad?t? nacistin?je Vokietijoje ir holokaust?.

Viena institucij?, kuriai Fi?eris pad?jo archyvuose gauta informacija, buvo tai, kas v?liau tapo Holokausto memorialiniu muziejumi Va?ingtone. Iniciatyv? kurti muziej? a?tunto de?imtme?io pabaigoje parod? prezidentas D?imis Karteris (Jimmy Carter), kai v?l padid?jo susidom?jimas vokie?i? vykdytos rasin?s politikos ir ?yd?, rom? ir ne?gali?j? ?udyni? studijomis. Fi?erio teigimu, susidom?jimas atgijo d?l keli? prie?as?i?. Viena j? – jaunoji karta nor?jo ?inoti, k? karo metais teko patirti j? t?vams. Buvo sukurtas ir televizijos serialas. 1978 m. kanalas NBC rod? „Holokaust?“, pagrindinius vaidmenis jame atliko Meril Stryp (Meryl Streep) ir D?eimsas Vudsas (James Woods). Seriale pasakojama apie l?t? ir kankinan?i? ?yd? ?eimos ??t? nacistin?je Vokietijoje. Vakar? Vokietijoje serial? mat? 15 milijon? ?moni?.

„TV serialas labai pad?jo. Daug ?moni? ?m? dom?tis tais ?vykiais, kartu padid?jo susidom?jimas tyrimais ir noras dar labiau pa?inti holokaust?, kuris tuo metu dar nebuvo iki galo i?tirtas. Reikia suprasti ir gerbti j? i?gyvenusios kartos nor? pamir?ti. Tai buvo ne tik skausmingi i?gyvenimai. Dauguma jaut? did?iul? g?d?. Jie nor?jo tai pamir?ti ir kurti nauj? gyvenim?. Daugelis pakilo ir prad?jo gyvenim? nuo nieko. Jauni ?mon?s prarado studijoms skiriamus metus. Jie netur?jo laiko arba galimybi? kapstytis praeityje.“

Vis d?lto tyrimai suaktyv?jo tik ?lugus Taryb? S?jungai.

„Berlyno sienos griuvimas ir ?altojo karo pabaiga tur?jo did?iul? ?tak? holokausto tyrimams, atsiv?r? buvusios Taryb? S?jungos archyvai, kur buvo daugyb? naujos med?iagos. Anks?iau holokausto neig?jai tvirtino, kad duj? kameros neegzistavo, ta?iau Maskvoje rasti architekt? br??iniai. Dabar tai paneigti tapo sunkiau“, – pasakoja Fi?eris.

1993 m. Va?ingtone ?steigtas Holokausto memorialinis muziejus. Atidarymo i?kilm?se kalb? sak? vos prie? du m?nesius 42-uoju JAV prezidentu prisaikdintas Bilas Klintonas. Jo administracija analizavo holokausto klausim?. Viena muziejaus u?duo?i? buvo prieinamais tapusi? archyv? tyrimai, o tyrim? skyriaus vadovu paskirtas Veslis A. Fi?eris. ?lugus Taryb? S?jungai, viena pirm?j? aktuali? tem? buvo nuosavyb?s klausimas.

„Ryt? Europoje, ?lugus Taryb? S?jungai, prad?ta gr??inti nuosavyb?. I?kilo klausimas, kas bus su ?ydams ir ?yd? bendruomenei priklausiusiais pastatais ir nuosavybe. Holokaustas tur?jo b?ti suvokiamas ir ekonominiu aspektu. Kai kuri? susitarim? pagrindu, be kita ko su Vokietija, dalis i?gyvenusi? holokaust? asmen? septintame de?imtmetyje gavo kompensacijas u? prarast? nuosavyb?, ta?iau jiems niekada nebuvo visi?kai kompensuota. Dabar prad?ta atkreipti d?mes?, kad nacist? nusikaltimuose vienaip ar kitaip dalyvavo ne tik Vokietija, bet ir kitos ?alys.“

1995-ieji tapo atgailos metais. Visame pasaulyje buvo minima 50 met? karo pabaigos sukaktis.

Grandinin? reakcij? suk?lusiu ?vykiu tapo ?veicarijos prezidento Kasparo Filigerio (Kaspar Villiger) kalba ?alies parlamente per nacistin?s Vokietijos kapituliacijos metines 1995 m. gegu??s 7 d. Filigeris atsipra?? u? tai, kaip ?veicarija elg?si su ?ydais per Antr?j? pasaulin? kar?. „Ar tikrai padar?me visk?, k? gal?jome, persekiojimo aukoms ir teisi? netekusiems ?mon?ms?“ – klaus? Filigeris. Jis tur?jo omenyje grie?t? ?veicarijos viz? re?im? karo metais, kuris daugumai ?yd? neleido i?sigelb?ti.

Filigeris tur?jo prog? atsipra?yti dar kart?. Pra?jus m?nesiui po kalbos „The Wall Street Journal“ i?spausdino straipsn?, kuriame pasakojo, kaip nacist? nu?udyt? ?moni? giminai?iams buvo sunku pasiekti bank? s?skaitas ?veicarijoje. Vengdamos l??? konfiskavimo daug ?yd? ?eim? perved? pinigus ? ?veicarijos bankus. 1933–1945 m. buvo atidaryta apie 60 000 toki? s?skait?.

Vis d?lto bankai nenor?jo pa?eisti konfidencialumo ir praskleisti paslapties skraist?s. ?veicarijos bankininkyst?s sektorius suklest?jo d?l pa?ado saugoti paslaptis, kad ir kokios tamsios jos b?t?. ?i paslaptis pasirod? esanti pernelyg tamsi. ?veicarijos bankai slapta pasisavino daugelio holokausto auk? turtus.

I? prad?i? bankai nurod? nedaug s?skait? ir pripa?ino, kad ?veicari?kose s?skaitose buvo pad?tos nedidel?s sumos – kelios de?imtys milijon? doleri?. U? ?? klausim? atsakinga organizacija – Pasaulio ?yd? kongresas (World Jewish Congress) – bankais nepatik?jo ir ?m?si lobistin?s veiklos, siekdama ?traukti JAV politikus. Niujorko senatorius respublikonas Alas D’Amatas (Al D’Amato) ?m? dom?tis ?iuo reikalu ir sureng? JAV kongrese kelis daug d?mesio sulaukusius klausymus. Netrukus tuo susidom?jo Bilas ir Hilari Klintonai, o Stiuartui Aizen?tatui buvo pavesta i?tirti bank? veikl?. Politinis spaudimas ?veicarijai did?jo.

„Netrukus tai virto dideliu skandalu, kelian?iu nauj? klausim?. ?veicarijos bank? reakcija k?l? ?tarim? ir ?mon?s ?m? galvoti: gal yra daugiau?“

Netrukus po bank? skandalo kilo draudimo skandalas. ?imtai t?kstan?i? holokausto auk? buvo apsidraudusios gyvyb? Europos draudimo bendrov?se. Daugeliu atvej? i?mokos taip ir nebuvo sumok?tos. I?keltas ir verg? darbo klausimas – juk ?imtai t?kstan?i? koncentracijos stovykl? kalini? dirbo vokie?i? fabrikuose. Dauguma j? – ir ?iais laikais veikian?iuose Vokietijos pramon?s koncernuose „Krupp“ ir „Siemens“.

Vis d?lto ?veicarijos bank? s?skaitos pirmiausia atkreip? d?mes? ? kit? tragi?k? dalyk? – naci? auks?. Pasaulio ?yd? kongresas prad?jo tikrinti, ar Amerikos archyvuose yra koki? nors karo laik? dokument?, kuriuos b?t? galima panaudoti prie? ?veicarijos bankus. Paai?k?jo, kad JAV nacionaliniame archyve yra dvi tonos dokument? ta tema, o beveik 15 000 dokument? anks?iau buvo pa?ym?ti spaudu „visi?kai slaptai“, kuris at?auktas visai neseniai.

Dokumentai buvo susij? su tuo metu u?mar?tin nugrimzdusia „Safehaven“ programa, kuria JAV band? atsekti prie? kar? ir per j? i?ve?tus nacistin?s Vokietijos turtus. Beveik netyrin?ti dokumentai pragul?jo JAV nacionaliniame archyve 50 met?. Niekas jais nesidom?jo arba tiesiog apie juos ne?inojo. Tai buvo aukso kasyklos, nes programa ypating? d?mes? skyr? nacistin?s Vokietijos ir ?veicarijos santykiams.

Kartu su Alu D’Amatu Pasaulio ?yd? kongresas prad?jo publikuoti anks?iau slaptais laikytus dokumentus, kurie atskleid? ?veicarijos bank? saugykl? paslaptis. Paai?k?jo, kad ?veicarijos bankai, teisininkai ir verslininkai glaud?iai bendradarbiavo su nacistine Vokietija ir aktyviai sl?p? bei saugojo nacist? turtus. Tyr?jai aptiko s?skait?, ? kuri? Adolfas Hitleris siunt? autorin? honorar? u? parduotus „Mano kovos“ (Mein Kampf) egzempliorius.

Programa taip pat atskleid?, kad 1938–1945 m. nacistai perved? ? ?veicarijos bank? s?skaitas 6 milijardus doleri?. XX a. viduryje ta suma prilygo 60 milijard? dabartini? doleri?. Dauguma turto perve?ta ? ?veicarij? i? ?yd? pavogtu auksu. Krauju apta?kytas auksas buvo patikimai saugomas ?veicarijos bank?.

?ie radiniai privert? bankus pakeisti pozicij?, taip pat buvo suburta istorik? grup? bank? vaidmeniui karo metais tirti. I?gyvenusios holokausto aukos 1996 m. spal? Niujorko teisme pateik? did?iausiems ?veicarijos bankams 20 milijard? doleri? ie?kin?. Tuo pat metu Stiuartas Aizen?tatas pavie?ino ataskait? apie ?veicarij?, kurioje ?alis buvo vadinama „nacistin?s Vokietijos banku“.

Po ?veicarijos bank? skandalo ir daugiau ?ali? nutar?, kad at?jo metas praskleisti paslapties skraist?, jos atv?r? archyvus ir prad?jo tyrim?. Surengtos kelios tarptautin?s konferencijos holokausto ekonomini? klausim? tema. Vienoje i? j? (Londono konferencija naci? aukso klausimais, 1997; The London Conference on Nazi Gold 1997) m?ginta i?siai?kinti, kiek aukso buvo pavogta, kur jis dingo ir k? su tuo daryti. Dalyvavo 41 ?alis, tarp j? ir Vatikanas, patek?s ? skandal?, kai buvo apkaltintas priglaud?s naci? auks?.

Karo metais nacistai grob? auks? i? okupuot? ?ali? aukso atsarg?, taip pat i? priva?i? ?moni?, daugiausia ?yd?. Po karo JAV, Pranc?zija ir Did?ioji Britanija ?steig? Tri?al? aukso klausim? komisij? (The Tripartite Gold Commission), kuri de?imtims Europos ?ali? padalijo Vokietijoje rastas 337 tonas vogto aukso. Vis d?lto komisija nusprend? negr??inti aukso privatiems asmenims, nes buvo laikoma, kad tokios kompensacijos ne?manoma administruoti.

1997 m. Londono konferencijoje buvo ?kurtas Kompensacij? naci? persekiojimo aukoms fondas (The Nazi Persecutee Relief Fund), skiriantis holokausto aukoms pinigines kompensacijas.

1998 m. Stiuartas Aizen?tatas pavie?ino antr? ataskait?, kurioje buvo tiriami nacistin?s Vokietijos santykiai su kitomis neutraliomis ?alimis: Argentina, Ispanija, Portugalija, Turkija ir ?vedija. Ataskaita atskleid? plat? nacistin?s Vokietijos prekybos tinkl? ir kelius, kuriais turtas buvo i?ve?tas ? „neutralias“ valstybes.

Po bank? s?skait?, draudim? ir aukso liko dar vienas, pasak Veslio A. Fi?erio, toks sunkus klausimas, kad daugelis bijojo net prad?ti diskusijas.

„Po 1997 m. Londono konferencijos JAV u?sienio reikal? ministerija pasi?l? surengti konferencij? bendriesiems nuosavyb?s klausimams spr?sti. Tai dav? impuls? Va?ingtono konferencijai. Vis d?lto dalyviams susirinkus jau buvo prad?ta spr?sti aukso, draudim? ir banko s?skait? reikalus, ta?iau viena sritis i? esm?s liko neaptarta ir nereglamentuota joki? tarptautini? susitarim?. Menas. Apie j? pra?nekta v?liausiai, nes tai pasirod? sunkiausiai i?sprend?iamas klausimas.“

* * *

1945 m. vasar? MFAA ?m?si beveik neapr?piamo darbo – band? i?ai?kinti did?iausi? istorijoje meno vagyst?. Nors vieta ?iai veiklai pasirinkta vadovaujantis praktiniais sumetimais, ji buvo labai simbolin?: politinis nacist? jud?jimo centras Miunchene. ? nacionalsocializmo ?ird? pl?do meno k?riniai i? vis? Vokietijos kampeli?. Buvo galvota ir apie „Haus der Deutschen Kunst“, bet nuspr?sta, kad muziejus n?ra didelis. Tod?l jis tapo valgykla ir generolo Patono karinink? klubu. Dabar Adolfo Hitlerio galerijose vokie?i? menui skamb?jo i?sigimusio d?iazo akordai.

Fiurerio r?muose ir aplinkiniuose pastatuose prad?ti dideli parengiamieji darbai, kad patalpos gal?t? priimti pasaulin?s reik?m?s meno k?rinius. Bomb? pa?eistus pastatus reik?jo ne tik remontuoti ir stabilizuoti dr?gm?s lyg?, bet ir gerai apsaugoti. Vieta oficialiai pavadinta Miuncheno centriniu surinkimo punktu (Munich Central Collecting Point), be to, j? reik?jo i?minuoti ir patikrinti, ar n?ra likusi? nesprogusi? bomb? – viena sprogo pastate dar 1945 m. liep?.

Reik?jo skub?ti. 1945 m. vasario prad?ioje vykusioje Jaltos konferencijoje JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas, Did?iosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas ?er?ilis ir Taryb? S?jungos vadovas Josifas Stalinas k?r? Europos ateities planus. Vokietija tur?jo b?ti padalyta ? keturias nugal?toj? okupuotas zonas.

MFAA i?kilo spr?stina dilema – Altausz? ir keli ?imtai kit? meno saugykl? atsid?r? per Jaltos konferencij? Taryb? S?jungai priskirtose teritorijose.

Armijos nesustojo ties ?em?lapyje dar prie? karo pabaig? pa?ym?tomis ribomis. Taip amerikie?iai keliose vietose giliai ?siskverb? ? Taryb? S?jungos zon?. Tai suk?l? ?tamp?, Stalinas reikalavo, kad brit? ir amerikie?i? paj?gos i? ten atsitraukt? ne v?liau kaip iki liepos pirmos. Nerim? kelian?ios ?inios i? Taryb? S?jungos okupuot? teritorij? vert? amerikie?i? ?inybas veikti greitai ir tuoj pat evakuoti meno k?rinius ? amerikie?i? zon?. Buvo prane?ta, kad Raudonoji armija jau i?sijuosusi atsiima karo padarytos ?alos kompensacijas savindamasi meno k?rinius. Pakeliui ? Berlyn? Stalino trof?j? brigados aptiko dideles meno k?rini? saugyklas, o sostin?je ir apylink?se ? j? rankas pateko karali?kieji lobiai – Berlyno muziej? kolekcijos. Pirmieji traukiniai su trof?jais pajud?jo i? Berlyno ? Maskv? nacistinei Vokietijai dar nekapituliavus. Pilyje u? miesto aptiktos Nacionalin?s galerijos kolekcijos. Kasyklose ir bunkeriuose u? Dresdeno rastos miesto muziej? kolekcijos, kurios buvo evakuotos dar prie? t? pa?i? met? vasar? vykus? kraup? bombardavim?, pavertus? kult?ros centru vadint? miest? svil?siais dvokian?iu skeletu.

Diduma radini? i?si?sta ? Pu?kino muziej? Maskvoje. Kiti pra?uvo arba buvo i?grobstyti nesaugom? meno sl?ptuv? aptikusi? kareivi? arba vietini? gyventoj?. Sklido gandai, kad juodojoje rinkoje u? por? aulini? buvo galima gauti Albrechto Diurerio k?rin?.

Skub?dami laiku i?tu?tinti kasykl?, prie Altausz?s MFAA karininkai, kareiviai ir kalnakasiai darbavosi kiauromis paromis. Vokie?iams prireik? daugiau nei met?, kol u?pild? kasykl?, o dabar reik?jo visk? sutvarkyti vos per kelias savaites. Brit? paj?gos savo zonoje irgi prad?jo evakuoti meno k?rinius ir steigti surinkimo punktus. Liep? ? Miuncheno centrin? surinkimo punkt? plauk? t?kstan?iai meno darb?. Netrukus paai?k?jo, kad ?i? erdvi? patalp? neu?teks. Piet? Vokietijoje ?rengta daugiau surinkimo punkt?. Vakar? s?jungininkai ?m?si meno prekeivi?, ekspert? ir kit? svarbi? asmen? ir j? apklaus?. Jos pad?jo suvokti ne tik vagys?i? dyd?, bet ir fanati?kas ambicijas. Tai buvo ne paprastas pl??ikavimas per kar?, o auk??iausiu politiniu nacistin?s Vokietijos lygiu suplanuotas veiksmas.

Vis d?lto d?l suprantam? prie?as?i? 1945 m. ?is nusikaltimas liko daug baisesni? naci? veiksm? ?e??lyje. Po pasaul? pasklidus nuotraukoms i? koncentracijos stovykl?, meno vagyst?s atrod? kaip nekaltas suk?iavimas.

Meno k?rini? ateitis 1945 m. ir toliau liko nei?spr?sta. Pavyzd?iui, pranc?zai nor?jo, kad j? ?alyje ding? arba sunaikinti k?riniai b?t? kompensuoti tokios pat vert?s voki?k? kolekcij? darbais. Dauguma, taip pat ir MFAA karininkai, tik?josi, kad bus sukurta tarptautin? komisija ir ?alys nugal?tojos bendromis pastangomis i?spr?s meno likimo klausim?.

To ne?vyko. Taryb? S?junga savo karo grob? jau buvo i?ve?usi ? Maskv?. Liepos viduryje vykusioje Potsdamo konferencijoje buvusi? s?junginink? santykiai ?m? kaip reikiant bra?k?ti. Sugriautoje Vokietijoje reik?jo pasir?pinti milijonais benami? ir badaujan?i? ?moni?, tod?l meno problem? kari?kiai nor?jo i?spr?sti kuo grei?iau. Vis d?lto dauguma dalyvi? suprato, kad restitucijos procesas truks ilgus metus, o gal net de?imtme?ius.

Vienas Patono generol? Liucijus D. Kl?jus (Lucius D. Clay), netrukus paskirtas kuruoti amerikie?i? zon?, suformulavo restitucijos filosofijos gaires. Kl?jus men? suskirst? ? tris kategorijas. ? pirm?j? (A) pateko darbai, kuriuos buvo lengviausia priskirti pavogt?j? kategorijai. Tai okupuotose ?alyse nacist? i? vie??j? ?staig? arba priva?i? savinink? pagrobti darbai, pavyzd?iui, i?grobstyta ?yd? nuosavyb?. Kitai kategorijai (B) priskirti privatiems savininkams priklaus? darbai, u? kuriuos nacistai sumok?jo tam tikr? kompensacij?. Da?nai tai buvo ?anta?as, kai Hermano Geringo arba Adolfo Hitlerio agentai pateikdavo si?lym?, kurio atsisakyti niekas paprastai nedr?sdavo. ? paskutin? kategorij? pateko k?riniai, laikomi priklausan?iais vokie?i? liaud?iai, daugiausia ?vairiose saugyklose rastos muziej? kolekcijos. A ir B kategorijos k?riniai tur?jo b?ti kuo grei?iau gr??inti ?alims, i? kuri? buvo pavogti arba ?sigyti. Perduoti atsakomyb? ?alims buvo paprastas sprendimas, tur?siantis ilgalaiki? padarini?. Toli gra?u ne visi meno k?riniai i? Miuncheno centrinio surinkimo punkto gr??o savininkams ar j? palikuonims.

Ned?king? MFAA nari? darb? gelbstint, transportuojant, r??iuojant ir taisant pa?eistus k?rinius dar labiau sunkino generalinio ?tabo noras i?spr?sti klausim? kuo skubiau. Eizenhaueris asmeni?kai nurod? kuo daugiau ir kuo didesn?mis siuntomis si?sti juos ? susijusias ?alis. Amerikos armija pirmiausia nor?jo i?vengti dalyvavimo sprend?iant sud?tingus nuosavyb?s klausimus, o to pasekm? tur?jo b?ti visi?ko gr??inimo proceso parengimas. Gr??inti tokius k?rinius kaip Mergel?s Marijos altorius, Gento altorius ir Mikeland?elo „Briug?s Madona“ buvo paprasta, nes visi ?inojo, i? kur jie. Bet tai tik i?imtys, kur kas sunkesnis klausimas buvo okupuotose ?alyse, pirmiausia Pranc?zijoje ir Nyderlanduose, nacist? „?sigyta“ galyb? meno k?rini?. Be to, daugyb?s meno k?rini? savininkai buvo dar nenustatyti ir vargu ar kada nors bus i?ai?kinti. Tai buvo detektyv? darbas, u? kur? amerikie?i? armija nenor?jo b?ti atsakinga. ?i u?duotis tur?jo tekti ?alims, i? kuri? meno k?riniai ir buvo pavogti. To padarinys – restitucijos procesas vyko nevienodai, nelygu, kaip ?? klausim? sprend? konkreti ?alis ir institucija.

V?lyv? 1945 m. ruden? meno k?rinius prad?ta gabenti i? Miuncheno centrinio surinkimo punkto ? Marburge, Vysbadene ir Ofenbache ?rengtus surinkimo punktus, siekiant geriau tvarkyti daug meno k?rini? ir kult?rin? vert? turin?i? objekt?.

I? Noi?van?taino pilies, kurioje rasta keli t?kstan?iai Pranc?zijoje nacist? pagrobt? meno k?rini?, i?va?iavo keli pilni traukiniai. Jiems pasiekus galutin? stotel? Pary?iuje, Hagoje, Vienoje, Amsterdame ir kitose vietose beveik i? karto prasid?jo gr??inimo procesas. Atsiliep? t?kstan?iai vienaip ar kitaip nuosavyb?s netekusi? ?moni? i? viso pasaulio. Daugeliui teko nusivilti. Tie, kas rado savo k?rinius, susid?r? su kitomis problemomis, pirmiausia reik?jo ?rodyti, kad jie yra tikrieji savininkai. Kai kurie pab?go nieko nepasi?m?, o gr??o ? geriausiu atveju apipl??tus namus, blogiausiu – ? tiesiog nebeegzistuojan?ius.

Toli gra?u ne visi pavogti k?riniai buvo rasti Altausz?je ar kitose vietose. ?iose kolekcijose buvo tik, nacist? manymu, vertingiausi darbai. De?imtys t?kstan?i? nacist? i?sigimusiais pripa?int? darb? parduota meno k?rini? rinkoje, i?keista ? senesni? meistr? darbus arba sunaikinta. T?kstan?iai k?rini? dingo priva?iose galerijose arba buvo kontrabanda i?ve?ti ? pasaulin? rink?. Garsus kolekcininkas, Pary?iaus galerij? savininkas ?ydas Paulis Rozenbergas (Paul Rosenberg) netrukus pasteb?jo, kad 400 nacist? i? jo pavogt? darb? yra pasklid? po vis? Europ?. Dauguma buvo kontrabanda i?ve?ti ? ?veicarij? ir parduoti garsiausioms ?alies galerijoms. Daugybei naci? apvogt? ?yd? kilm?s meno prekeivi? ir kolekcinink? tai buvo ilgos kovos, siekiant atgauti savo meno k?rinius, prad?ia.

Vakar? s?jungininkai band? neleisti vogtiems meno k?riniams keisti ?eiminink?. Buvo ?vesti apribojimai: meno k?rinius u?drausta eksportuoti i? Vokietijos, o apie visus, didesnius nei 1 000 reichsmarki?, sandorius tur?jo b?ti prane?ta ?inyboms. Taip pat sudaryti juodieji s?ra?ai, ? kuriuos ?traukti su nacistais sandorius sudar? meno prekeiviai. Pasekm? – ?i rinka, kaip ir labai daug kit? dalyk?, 1945 m. ruden? pasitrauk? ? pogrind?. Kiti lauk? galimyb?s parduoti, kai 1949 m. apribojimai bus su?velninti.

Kur kas toliau siek? ?statymas, ?pareigojantis visus Vokietijos pilie?ius prane?ti apie karo metais u?sienyje pirktus ar kitaip ?sigytus daiktus. Karin? okupacin? vald?ia tur?jo ?galiojim? konfiskuoti visus meno dirbinius, kurie naci? laikais pakeit? ?eimininkus nelegaliu b?du. Buvo kalbama apie didel? ?e??l?. Nacistin?s Vokietijos ekonomikos politika karo metais suk?r? s?lygas klest?ti meno rinkai. Naciai naudojo okupuot? ?ali? i?d? meno k?riniams pirkti. Vokie?i? verslininkams pasi?lyti pelningi sandoriai, vis? laik? pervertinant reichsmark? okupuot? ?ali? valiutos at?vilgiu. Tai suk?l? pirkimo kar?tlig?, kai i? toki? miest? kaip Pary?ius ir Amsterdamas ? Tre?i?j? reich? ?m? pl?sti meno k?riniai, antikvariniai dirbiniai ir prabangos prek?s.

Pranc?zija, Nyderlandai ir Austrija pri?m? ?statymus, kuriais siek? tokius sandorius nutraukti ir paskelbti negaliojan?iais, ta?iau d?l did?iul?s apimties tai buvo beveik ne?manoma. ?statymai sulaukdavo ar?aus pasiprie?inimo, taip pat ir Vokietijoje, kur visa kalt? buvo ver?iama mirusiems arba nuteistiems nacistams. Jau ?e?tame de?imtmetyje daugumai nusikaltim? su?jo senaties terminas. Daugyb? ?moni?, nam?, nuosavyb?s ir turto netekusi? ?yd? ?eim?, po karo bandydamos atgauti nuosavyb?, ?klimpo ? ilg? ir da?nai bevilti?k? kov?.

1946 m. baland? i? Miuncheno centrinio surinkimo punkto buvo i?si?sta daugiau nei 5 000 objekt?. Nors Eizenhaueris band? skubinti restitucij?, tai pasirod? es?s Sizifo darbas.

Darbas tur?jo b?ti baigtas 1946 m. rugs?j?, ta?iau netrukus paai?k?jo, kad tai ne?manoma. ? Miunchen? ir toliau pl?do daugiau meno k?rini?, nei paj?gta i?si?sti. Vis? laik? buvo aptinkama nauj? sand?li?, kai daugelio kit? saugykl? dar nebuvo sp?ta patikrinti. I? viso u?registruota 23 000 objekt?. Daikt? buvo gerokai daugiau, nes vien? „objekt?“ gal?jo sudaryti visa biblioteka. Ne viena tokia buvo ir Miuncheno surinkimo punkte, kai kurios tur?jo milijonus knyg?. De?im?i? t?kstan?i? k?rini? nepavyko i?si?sti ? joki? ?al?, nes niekas ne?inojo, i? kur jie atsirado. Darbo nepalengvino ir tai, kad MFAA grup? buvo i?formuota, o jos nariai gr??o namo.

Gr??inim? sunkino ir art?jantys didieji politiniai ?vykiai, pama?u apgaubiantys Europ? – ?altasis karas. 1947 m. Ryt? ir Vakar? susiskaldymas tapo akivaizdus, kai Stalinas grie?tai ?m?si rytini? valstybi?, o JAV u?sienio politika vis daugiau d?mesio skyr? komunizmo plitimui stabdyti.

D?l ?io konflikto darb? Miuncheno centriniame surinkimo punkte reik?jo baigti dar grei?iau. 1948 m. rugpj?t? generolas Kl?jus band? nustatyti nauj? laiko termin?: sand?liai tur?jo i?tu?t?ti iki met? pabaigos. Drauge buvo parengta darb? ap?valga. Vakar? s?jungininkai aptiko i? viso 1 500 saugykl?, sand?li? ir bunkeri? su kult?ros objektais bei 10,7 milijono pavieni? daikt?, kuri? vert? siek? apie 5 milijardus tuometini? doleri?.

Darbo nesp?ta baigti ir ?? kart?, nes tai buvo papras?iausiai ne?manoma. Nors generolai i?sak? nepasitenkinim?, darbai truko iki pat ?e?to de?imtme?io. 1950 m. gruod? atliktais skai?iavimais, gr??inti 340 846 objektai, juos sudar? milijonai pavieni? meno k?rini?, antikvarini? dirbini?, knyg?, rankra??i? ir kit? daikt?. Vis d?lto milijonai daikt? ir toliau gul?jo Miuncheno sand?liuose.

Sunkiai i?sprend?iamas klausimas buvo „savinink? neturinti“ nuosavyb?, da?niausiai priklausanti per holokaust? i??udytoms ?yd? ?eimoms ir bendruomen?ms. Dalis buvo religin?s paskirties objektai, kuriuos naciai pavog? ?yd? „tyrimams“. ?imtai t?kstan?i? tor?, menor? ir tekstil?s dirbini? perduota tarptautinei organizacijai (?yd? kult?ros atk?rimas; Jewish Cultural Reconstruction), ?i ir paskirst? ?iuos daiktus JAV ir Izraelio bendruomen?ms.

1951 m. amerikie?i? ?inyboms pabodo ir jos nutrauk? ?? projekt?. Vakar? s?junginink? vykdyta Vokietijos okupacija buvo pasibaigusi prie? dvejus metus. Niekas nebenor?jo galvoti apie kar?. Sand?liuose ir toliau buvo daugiau nei milijonas daikt?. Jie perduoti naujai susik?rusiai Vokietijos Federacinei Respublikai, kuri t?s? darb? dar de?imt met?.

Turint omenyje aplinkybes, Miuncheno centriniame surinkimo punkte atliktas ?sp?dingas darbas, nors tuo pat metu liko ir nei?spr?st? klausim?. Pl??imo mastas pasirod? toks did?iulis, kad visko atitaisyti buvo ne?manoma.

Did?ioji dalis gr??inimo darbo buvo baigta ?e?tame de?imtmetyje, kai su?jo senaties terminas ir meno k?rini? rink? u?pl?do neai?kios kilm?s k?riniai. Ma?ai kas klaus?, i? kur jie atsirado. Nacistams pl??ikauti talkin? meno prekeiviai lyg niekur nieko atidar? parduotuves. Daug ? ?vairias Europos ?alis gr??int? k?rini?, u?uot pasiek? buvusius savininkus, atsid?r? valstybin?se kolekcijose. Nusikaltimo bruo?ai nugrimzdo ? u?mar?t?.

* * *

D?mesys ? meno k?rini? vagystes v?l atkreiptas devintame de?imtmetyje. 1984 m. gruod? ?urnalas „ArtNews“ i?spausdino straipsn? „G?dingas palikimas: naci? pavogtas menas Austrijoje“ (A Legacy of Shame: Nazi Art Loot in Austria). Jame ra?oma, kad didel? dal? i? Miuncheno centrinio surinkimo punkto ? Vien? i?si?st? meno k?rini? ir kult?rin? vert? turin?i? daikt? per?m? Austrijos valstyb?. Paai?k?jo, kad ?alies ?inybos nepersisteng? ie?kodamos tikr?j? savinink? ar j? palikuoni?. Austrija 1955 m. prad?jo dalyti „niekam nepriklausan?ius“ meno k?rinius ?alies muziejams. Toliau straipsnyje pasakojama, kad po 10 met? trukusi? deryb? Vienos ?yd? bendruomenei gr??inta 8 000 objekt?. Daroma prielaida, kad k?rini? savininkai arba j? paveld?tojai ?uvo, tod?l 1996 m. ?ie daiktai parduoti aukcione, o pinigai paaukoti holokausto aukoms. ?is atvejis, taip pat ir aukcionas, sulauk? didelio ?iniasklaidos d?mesio ir v?l pa?adino susidom?jim? nacist? ?vykdytomis meno vagyst?mis. ?i? tem? aptar? ir pora XX a. paskutiniu de?imtme?iu pasirod?iusi? knyg?, ypa? 1995 m. amerikie?i? ra?ytojos Lyn H. Nikolas (Lynn H. Nicholas) k?rinys „Europos i?prievartavimas“ (The Rape of Europa).

„Prad?jau rinkti med?iag? devinto de?imtme?io prad?ioje, kai dirbau Va?ingtono nacionalin?je galerijoje. Tarp muziejinink? sutikau toki?, kurie karo metais buvo MFAA nariai. Dauguma j? vadovavo ?vairioms ?staigoms arba dirbo universitetuose. Tuo pat metu susiformavo palanki dirva holokausto studijoms ir u?augo nauja specialist? karta, kurios specializacija buvo i?samesn?s nacizmo studijos. Taip paai?k?jo daug nauj? fakt?. ?miau dom?tis, kas atsitiko su meno k?riniais. Tada niekas apie tai daug ne?inojo, bet man pasisek?, nes JAV paimti archyvai buvo saugomi Va?ingtone. Tyrin?jau originalius dokumentus beveik 10 met?, mat nacistai labai stropiai rinko kvitus, s?skaitas ir perdavimo dokumentus“, – pasakoja Lyn N. Nikolas savo namuose Va?ingtono rajone D?ord?taune.

D?mesio sulauk? ir Hektoro Feliciano (H?ctor Feliciano) knyga „Prarastasis muziejus“ (The Lost Museum). 1997 m. ji kontroversi?kai sutikta Pranc?zijoje, kur i? prad?i? buvo i?leista, o tada atskleid?, kad naci? pavogti k?riniai kabojo ant i?kiliausi? ?alies kult?rini? ?staig? sien?.

Taip pat ir kitose ?alyse paai?k?jo, kad u? i? Miuncheno centrinio surinkimo punkto gr??int? meno k?rini? administravim? atsakingos ?inybos arba komisijos netinkamai atliko savo darb?. Nyderlanduose niekada nebuvo gr??inta 4 000 per kar? pavogt? k?rini?, i? j? 1 600 paveiksl?. Kai kurie j? rado viet? muziejuose ant sien?. Paai?k?jo, kad niekada nebuvo tikrinama, kaip skirstomi i? Miuncheno centrinio surinkimo punkto gauti meno k?riniai.

1998 m. surengtos Va?ingtono konferencijos tikslas buvo tarptautinio konsensuso paie?kos, kaip spr?sti holokausto metais pradingusios nuosavyb?s klausim?. Omenyje tur?tas ne tik menas, o apskritai nuosavyb?. Vis d?lto konferencijoje labai daug kalb?ta apie men?. ?is klausimas buvo taip ilgai atid?liotas d?l savo sud?tingumo, ta?iau 1998-aisiais, kai jau buvo imtasi spr?sti aukso, draudimo ir bank? s?skait? klausimus, atrod?, kad ne?veikiam? dalyk? n?ra. Iki am?iaus pabaigos vald?iusi Klintono administracija tur?jo ambicij? imtis kai kuri? dar nebaigt? XX a. konflikt?. Klintonas intensyviai steng?si i?spr?sti Izraelio ir Palestinos konflikt?, o to rezultatas buvo 2000 m. pasira?yta Kemp Deivido sutartis.

Atrod?, kad paskutiniais am?iaus metais tvyrantis politinis idealizmas buvo ap?m?s ir Va?ingtono konferencijos dalyvius, kurie pa?ad?jo daug daugiau, nei v?liau nuveik?.

Dauguma man?, kad reikalingas tarptautinis susitarimas meno vagys?i? klausimais. Per prab?gusius 50 met? meno k?riniai kelis sykius pakeit? ?eimininkus. Nacist? pagrobtas menas dabar buvo aptinkamas viso pasaulio kolekcijose, taip pat ir JAV.

Meno k?rini? klausimas buvo politinis, moralinis ir ekonominis i???kis, tod?l sud?tingesnis nei naci? aukso, bank? s?skait? ir draudim? reikalai. Did?iausia problema – meno k?rini? vagys?i? klausimo nebuvo galima i?spr?sti vienu bendru ekonominiu susitarimu, kaip buvo padaryta kitais atvejais. Menas juk yra unikal?s k?riniai, kuri? ne?manoma kompensuoti taip kaip aukso. Daugumai ?eim? tie k?riniai k?l? prisiminim? ir buvo susij? su ?eimos istorija, o tai sunku ?vertinti pinigais. D?l to reik?jo rinktis sud?ting? problemos sprendimo b?d?, sukuriant gr??inimo proces? kiekvienam pavieniam meno k?riniui.

Kitas keblumas buvo tai, kad padid?jo kai kuri? k?rini? vert?. Pikaso darbas 1938 ir 1998 m. yra du visi?kai skirtingi paveikslai.

Tuo remdamiesi 1998 m. Va?ingtono konferencijos dalyviai band? suformuluoti naujo gr??inimo proceso gaires. Rezultatas – Va?ingtono principai, kuriuos pripa?ino 44 dalyvavusios ?alys. Principus sudar? 11 punkt?. ?sipareigota ?sileisti ? savo archyvus tyrin?tojus, ie?koti pavogt? meno k?rini? muziej? kolekcijose ir pirmiausia nustatyti „priimtinus ir adekva?ius“ gr??inimo reikalavimus. Vis d?lto ?ie principai buvo moraliniai, o ne teisiniai ?sipareigojimai. Tokia buvo laikotarpio dvasia, be to, ?pareigojan?i? sutart? b?t? pripa?in? gerokai ma?iau ?ali?.

Nors principai nebuvo ?pareigojantys, o, pasak kai kuri? kritik?, ir ai?kiai per silpni, i? prad?i? sutartis sutikta optimisti?kai ir nuo?ird?iai stengtasi sukurti restitucijos proces?. Net Rusija pa?ad?jo gr??inti trof?j? brigad? paimtus meno k?rinius, kuriuos nacistai prie? tai pavog? i? ?yd?. ?vedija ? Va?ington? buvo pasiuntusi ministr? kabineto nar? Per? Nuder? (Per Nuder) ir taip pat pripa?ino principus.

Baigiamojoje kalboje Stiuartas Aizen?tatas sak?si „es?s beveik priblok?tas“ to, kas buvo pasiekta. „Kalbant apie nacist? konfiskuotus k?rinius, meno pasaulis daugiau niekada nebus toks kaip anks?iau, – sak? Aizen?tatas. – ?ios s?km?s aidas bus girdimas m?s? muziejuose, galerijose, aukcionuose, namuose ir ?irdyse ?eim?, kurios dabar gal?s atgauti tai, kas joms teis?tai priklauso.“

Данный текст является ознакомительным фрагментом.